Nuostatai

PATVIRTINTA

VšĮ Šeimos idėjų centras

                     visuotiname narių/ steigėjų susirinkime,

    Protokolo Nr. VD-56

      2021-08-31

 

ŠVENTOSIOS UPĖS MOKYKLOS VEIKLOS NUOSTATAI

I.        Bendrosios nuostatos

1.      Šventosios upės mokyklos (toliau Mokyklos) juridinis atstovas yra viešoji įstaiga Šeimos idėjų centras, kuris yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija teikianti socialines, švietimo paslaugas, vykdanti kitas įstatuose numatytas veiklas.

2.      Mokykla ugdymą organizuoja remdamasi šiais Mokyklos veiklos nuostatais.

 

II.      Mokyklos Vizija, misija, idėja

Vizija - visuminis ugdymas (-is) dermėje su gamta ir aplinka, paremtas vaiko ir ugdytojo santykiu ir asmeniniu augimu bei mokymo pavyzdžiu ir mokymosi visą gyvenimą principais.

Misija tėvų bendruomenės kuriama, nevalstybinė mokykla vykdanti netradiciniais ugdymo principais pagrįstą formalųjį ir neformalųjį vaikų ugdymą.

Tikslai: 

·         atliepti bendruomenės edukacinių poreikių įvairovę, realiai įgyvendinti netradicinio ugdymo ieškančių tėvų ir vaikų teisę rinktis savo vertybes, pasaulėžiūrą atitinkantį ugdymą.

·         prisidėti prie demokratinių pradų sklaidos Lietuvos švietimo sistemoje įtvirtinimo.

Papildančios/paaiškinančios idėjos:

Visuminis (holistinis) požiūris į žmogų: vaikas, žmogus visybinė esybė (kūnas, jausmai, protas, dvasia ir „atsineštos“ aplinkybės)

III.    BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Mokiniai, Tėvai, mokytojai ir kiti Mokyklos darbuotojai yra Mokyklos bendruomenės nariai. Tėvai dalyvauja sprendžiant Mokyklos valdymo, veiklos organizavimo klausimus dalyvaudami Mokyklos valdymo bei savivaldos organuose, įvairiose veiklos grupėse, Mokyklos ir klasių tėvų susirinkimuose.
  2. Tėvai ir Mokykla kartu yra atsakingi už sveiką Mokinio vystymąsi ir ugdymąsi. Tėvai ir Mokykla nuolat bendradarbiauja sprendžiant mokinio ugdymosi klausimus.
  3. Mokykloje puoselėjamas sveikas gyvenimo būdas, gamtą ir aplinką tausojanti ir sauganti kultūra. Mokyklos bendruomenės nariai bei mokyklos svečiai pamokų ir Mokyklos renginių metu nerūko, nevartoja alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų. Mokiniai mokykloje ir jos teritorijoje mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais bei radijo ryšio įrenginiais nesinaudoja, Tėvai ir mokyklos darbuotojai naudojasi tik būtiniausiu atveju.

 

IV.   Ugdymo organizavimo formos

 

6.      Kontaktinis mokymasis, derinamas su mišriu mokymosi būdu.

7.      Pagal aplinkybes organizuojamas nuotolinis ugdymas: priklausomai nuo vyriausybės rekomendacijų ir reikalavimų esant karantinui, vaikų ugdymo proceso organizavimo poreikių.

8.      Mokymosi vieta, mokymo klasė, remiantis visuminiu ugdymo principu gali būti pakeista kita aplinka, pamokos gali vykti gamtoje, muziejuje, meno studijoje, bibliotekoje, kitose viešose ar privačiose erdvėse, priklausomai nuo ugdymo proceso, lanksčiai derinant tėvų, mokytojų, vaikų poreikius ir galimybes.

9.      Tėvų pageidavimu gali būti organizuojamas ugdymas šeimoje remiantis LR teisės aktais.

10.  Didžiausias galimas klasės/grupės dydis 24 vaikai.

11.  Susiformavus labai mažai vaikų klasei ar grupei (iki 5 vaikų), vykdomas individualizuotas intuityvusis ugdymas (paaiškinimas:  individualus žvilgsnis į vaiką; nesivadovaujama konkrečia pedagogikos mokykla; asmenybės ugdymas svarbus ne mažiau, nei akademiniai pasiekimai). Už tokio ugdymo organizavimą ir vykdymą atsako mokytojas/kuratorius turintis tam reikiamas žinias ir kompetencijas.

 

V.     Ugdymo principai

 

12.  Ugdymosi planai, veiklos programa sudaromi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis lanksčiai jas taikant ir individualizuojant, atsižvelgiant į vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius.

13.  Sudarant savaitės/mėnesio/metų ugdymosi planą ir veiklos programą remiamasi vaiko motyvacija (pasirengimu ir pasirinkimu) mokytis vieno ar kito dalyko.

14.  Racionalus vaiko mokymosi energijos panaudojimas (atsižvelgimas į vaiko pasirengimą mokytis): motyvuotas žmogus, vaikas to paties gali išmokti per žymiai trumpesnį laiką (pvz. kalbos mokymasis per pusę metų vietoje 5 metų).

15.  Tuo tikslu prieš pradedant mokytis akademinių dalykų dirbama su vaikų motyvacija (noru ir suvokimu, kam to reikia vaikui dabartiniame ar vėlesniame jo gyvenimo etape), kartu su vaikais sukuriama motyvacija padėsianti siekti užsibrėžtų tikslų.

16.  Ryšys tarp besimokančio ir mokančio. Jis turi būti paremtas draugiškumu, pagarba, nuoširdumu, sąžiningumu, suvokiant, kad tuo būdu mokančiojo perduodamos žinios besimokančiajam įsisavinamos žymiai greičiau, geriau, didesne apimtimi.

17.  Dėmesys vaiko savijautai, būsenai, nusiteikimui mokytis. Efektyvus mokymasis įmanomas tuomet, kai besimokančiojo širdis ir protas neužblokuoti baimių, nerimo, įtampų ar fizinių nesklandumų.

18.  Klasėje tarp mokytojo ir mokinių kuriami bendruomeniški santykiai.

19.  Ugdymo procese orientavimasis ne tik į akademinių žinių įgijimą, bet ir į noro mokytis bendrąja prasme puoselėjimą, smalsumą, norą pažinti, įsigilinti.

20.  Orientavimasis į optimalų, leidžiantį įsigilinti mokymosi tempą, vienu metu mokantis vieno, dviejų vienas kitą papildančių, derančių dalykų. Suderinus su pedagogu, ugdymas gali būti organizuojamas „panirimo“ principu (paaiškinimas: mokykloje pagrindinių dalykų mokomasi kasdien 2–4 savaičių periodais, kuomet vienu metu intensyviai mokomasi vieno ar dviejų tarpusavyje derančių, vienas kitą papildančių dalykų, tada daroma pertrauka, o vėliau susigulėjusios žinios atnaujinamos ir papildomos naujame cikle. Toks būdas padeda mokiniui geriau sutelkti dėmesį į dėstomąjį dalyką, nuosekliau į jį gilintis. Periodais gali būti mokomasi gimtosios kalbos ir matematikos, geometrijos, geografijos, istorijos, visuomenės mokslų, biologijos, fizikos, chemijos, meno. Per metus vieno dalyko mokomasi kelis ciklus)

21.  Užsienio kalbų, menų mokymasis organizuojamas priklausomai nuo mokinių motyvacijos (pasirengimo ir pasirinkimo) tą daryti, gali būti integruojamas į kitus dalykus.

22.  Akademinių žinių įgijimo stebėjimas ir vertinimas atliekami orientuojantis į bendrąsias ugdymo programas. Tam naudojami  šie metodai: konferencijos, individualūs trišaliai/ dvišaliai pokalbiai, portfolio (aplankai su renkama medžiaga), testai, ideografinis vertinimas (kuomet vaikais lyginamas su savimi, bet ne su kitais, koks jis buvo tam tikrame etape ir koks jis toliau).

 

VI.   Pedagogai

 

23.  Pedagogai dirba lanksčiai ir kūrybiškai taikydami bendrųjų ugdymo programų nuostatus ir reikalavimus, vadovėliai ir pratybos gali būti naudojami kaip pagalbinė bet ne pagrindinė medžiaga mokytojui pasirenkant mokymo metodus, formas, sudarant ugdymo planą, programas, rengiant mokomąją medžiagą. Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai gali būti naudojami tėvų pageidavimu papildomam vaikų ugdymui namuose.

24.  Su vaikais dirba skirtingi mokytojai mokantys akademinių dalykų bei ugdantys bendrąsias kompetencijas (išmokimas mokytis, asmeninės, socialinės, kultūrinės ir kt. kompetencijos).

25.  Į ugdymosi procesą gali būti įtraukiami įvairių sričių specialistai, amatininkai, menų, sporto, mokslo atstovai, tėvai, kiti bendruomenės nariai norintys dalintis su vaikais savo žiniomis ir patirtimi.

26.  Pagal poreikį ugdymosi proceso metu pagalbą mokiniams mokytojams, tėvams teikia kiti specialistai (psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, logopedai ir kt.).

27.  Su vaikais dirba kuratorius, stebintis ugdymo procesą, organizuojantis jį, dirbantis komandoje su kitais mokytojais.

28.  Prieš pradėdamas mokyti akademinių dalykų mokytojas/kuratorius pasirūpina 4 (ketvirtame) skyriuje išvardintų principų įgyvendinimu ir skiria jiems tiek laiko, kiek reikia.

29.  Mokymo procese mokytojai taiko refleksiją ir įsivertinimą.

30.  Vyksta reguliarūs ugdymo proceso, pasiekimų aptarimai ir įsivertinimai.

31.  Mokytojai kelia savo kompetencijas, gilina žinias nuolat mokydamiesi, mokykla tam sudaro reikiamas sąlygas, pagal galimybes kompensuoja išlaidas.

 

VII. Priėmimas

  1. Į mokyklos pradinę klasę priimami 6-12 m. vaikai.
  2. Su vaiko tėvais/globėjais aptariamos mokymosi sąlygos, tėvai supažindinami su ugdymo programos ir ugdymo proceso ypatumais, paramos Mokyklai sąlygomis, Mokyklos taisyklėmis ir kitomis Mokyklos tvarkomis, pasirašoma mokymosi sutartis.

VIII.      Mokyklos veiklos finansavimas

 

34.  Mokyklos juridinis atstovas yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija.

35.  Teikiant formalaus vaikų ugdymo paslaugas nevykdoma ūkinė komercinė veikla.

36.  Mokyklos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, vadovaujantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, rėmėjų ir kitomis lėšomis.

 

IX.    Mokyklos bendruomenė

 

37.  Mokykla remiasi stipria mokytojų, vaikų, tėvų bendruomene.

38.  Mokykloje veikia tėvų - mokytojų kolegija, vyksta reguliarūs susitikimai, aptariami su mokyklos veikla susiję klausimai, bendru sutarimu priimami sprendimai.

39.  Mokykloje teikiamos konsultacijos tėvams.

40.  Mokykloje kuriami ir nuolat palaikomi bendruomeniški santykiai tarp mokytojų, tėvų ir vaikų, tuo tikslu organizuojami susitikimai, susirinkimai, kiti formalūs ir neformalūs mokyklos bendruomenei skirti renginiai.

 

X.      Teisinė forma, valdymas

 

41.  Mokyklos juridinis atstovas yra VšĮ Šeimos idėjų centras.

42.  Mokyklai vadovauja ir sprendimus priima Mokyklos koordinavimo grupė - Tėvų ir mokytojų kolegija.

43.  Mokykla turi administratorių, renkamą Tėvų ir mokytojų kolegijoje.